Pilietinės ir politinės visuomenės svarba Lietuvai

pagal | 2020 9 kovo

Sovietų Sąjungos sudėtyje buvusiai okupuotai Lietuvai nebuvo galima turėti nepriklausomos pilietinės visuomenės. Politinė visuomenė taip pat apsiribojo tik nomenklatūrinės politikos diktatu. Todėl nuo pat pokario pradžios iki Nepriklausomybės atgavimo viešoji erdvė Lietuvoje buvo praktiškai neegzistuojanti ir dominuojama komunistų partijos diskurso. Tik su Sąjūdžio atsiradimu prieš pat Nepriklausomybė buvo padėti pamatai pilietinės visuomenės gimimui.

Pilietinė visuomenė, politika
Protesters gather close to Spain’s Parliament during a demonstration in Madrid, September 25, 2012. Police prepared on Tuesday for anti-austerity demonstrations in Spain’s capital ahead of the government’s tough 2013 budget that will cut into social services as the country teeters on the brink of a bailout. REUTERS/Sergio Perez (SPAIN – Tags: CIVIL UNREST POLITICS)

Tačiau deja, bet ir tarpukario laikotarpiu Lietuvoje neegzistavo laisva pilietinė visuomenė. Ji galėjo egzistuoti tik tokioje formoje, kuri nebūtų trukdžiusi Smetoniškai tautinei diktatūrai. O tai reiškė, kad pilietinė visuomenė buvo labai suvaržyta. Politikoje buvo ne ką lengviau, nes egzistuoti galėjo tik viena – tautininkų – politinė partija, kurios vadovu buvo šalies patriarchas Antanas Smetona.

Su panašia lemtini Lietuva susidūrė ir prieš pirmąjį pasaulinį karą, kuomet ji buvo okupuota carinės Rusijos. Tokia daugiau nei šimtmečio istorija neleido Lietuvoje organiškai susiformuoti nei pilietinei visuomenei, nei politinei kultūrai. Politinės partijos Lietuvoje visada mažai kuo skyrėsi viena nuo kitos, o jų elitą visada sudarę sena komunistinė nomenklatūra, išlikusi po Sovietų Sąjungos ir persigrupavusi į naujas politines partijas. To neišvengė nė viena posovietinė valstybė, o su panašiomis problemomis susiduria net ir seniausias Europos demokratijos. Tačiau vaistas nuo tokios ligos yra tik vienas – stipri pilietinė visuomenė, kuri galėtų priversti politines partijas jausti atskaitomybę bei nuosekliai kritikuotų jų klaidas bei stebėtų kiekvieną jų žingsnį. Tik taip galima pagerinti Lietuvos politinę padėtį ir užauginti informuotą rinkėją, kuris galėtų priimti teisingiausią sprendimą ne tik prie balsadėžės, bet ir kitose gyvenimo sferose.

Bet pilietiškumas gali būti skatinamas tik demokratinėmis sąlygomis, todėl svarbu, kad joje būtų leidžiama kuo daugiau nuomonių ir jas galėtų reikšti kiekvienas nevaržomai. Tiek LaisvėsTV, tiek apokrifas.com turėtų turėti erdvės išreikšti savo pozicijas, nepriklausomai nuo radikaliai skirtingų savo politinių įsitikinimų ir atstovaujamų interesų. Sveikoje demokratinėje visuomenėje, demokratinėje politinėje erdvėje, tiek liberalizmas/konservatyvizmas, tiek marksizmas/komunizmas turi būti priimti kaip priimtinos nuomonės racionaliam debatui.

Esant bet kokiam suvaržymui, net jam atrodant būtinam, galiausiai dėl to nukenčia pati demokratija. Todėl laisvo žodžio gynėjai visada pabrėžia, kad svarbu ginti ne tą nuomonę su kuria sutinki, bet būtent tą su kuria nesutinki. Priešingu atveju yra kuriame ne demokratinė visuomenė ir ne demokratinė politika, bet pelkė juodosioms technologijoms, kur vyksta „kova iki mirties“, o ne racionalus debatas ir nuomonių apsikeitimas.

Aišku, kad svarbu marksizmo netapatinti su Sovietų Sąjunga, nes tokiu atveju žaidimo taisyklės pasikeičia. Tačiau bet kokia nuomonė – nesvarbu jos radikalumas – esanti ištikimai Lietuvai turi būti ginama.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *