Marksizmo ir žmogaus teisių sąryšis

pagal | 2021 26 kovo

Labai paprastas klausimas: koks yra žmogaus teisių ir marksizmo santykis? Kas šituos dalykus sieja? Ar jie yra neatsiejamai susiję? O galbūt, kaip daugeliui atrodo, niekaip nesuderinamos visiškos priešybės? O gal jokio sąryšio tarp jų apskritai nėra?

NVO arba nevalstybinėms organizacijoms šitie klausimai yra labai svarbūs, nes būtent žmogaus teisės yra svarbiausia priežastis, kodėl NVO iš viso egzistuoja. Ar tai būtų lygybės skatinimas, ar imigrantų teisių užtikrinimas ar seksualinių bei kitų mažumų gynimas, NVO atsispiria nuo žmogaus teisių ir dirba ties jų gerinimu. Todėl nenuostabu, kad mums gali kilti klausimų apie marksizmo santykį su žmogaus teisėmis.

Klausiate kodėl dabar? Taip, Sovietų Sąjungos nebėra ir mūsų tautos patirtį su marksizmu ir komunizmu nuspalvina būtent patirtis esant Sovietų Sąjungos sudėtyje ir jos geopolitinės įtakos sferoje. Bet egzistuoja ir kita save marksistine ir komunistine prisistatanti valstybė, tai yra Kinijos Liaudies Respublika, kurią valdo Kinijos Komunistų Partija. Bet mes šiandien kalbėsime ne apie kaip kinai supranta šiuos klausimus, bet kaip Lietuvos marksistai juos supranta.

Bet pradėti turime nuo pradžių, užduodami primityviausią ir paprasčiausią klausimą: kas yra tosios žmogaus teisės? Tai yra, bendrai paėmus, galimybė žmonėms gyventi taip, kaip jie nori. Intuityviai paėmus, mums atrodytų, kad marksizmas yra visiškai nesuderinamas su žmogaus teisėmis. Juk Sovietų Sąjunga ir Kinijos Liaudies Respublika abi yra vienpartinės valstybės, jos turi cenzūrą, neatskaitingą politinę valdžią ir t.t. Kaip apskritai gali kilti klausimų apie tokių komunistinių valstybių suderinamumą su žmogaus teisėmis?

Bet marksistai atšautų, kad jie turi kitokį – labiau kolektyvinį – žmogaus teisių suvokimą. Todėl nepaisant visų galimų žmogaus teisių pažeidimų, marksistai siekia užtikrinti žmogaus egzistencijos pagrindą: užtvirtinti jo ekonominę gerovę bei apginti civilizacinius pamatus nuo vakarietiško universalumo, kuris nėra suderinamas su šių tautų ir valstybių istorine patirtimi ir šiandieniniais prioritetais.

Todėl jie tiesiog atsisakytų sutapatinti vakarietišką ir individualistinį žmogaus teisių suvokimą su žmogaus teisėmis kaip tokiomis. Žmogaus teisės paprasčiausiai nėra šių šalių nuosavybė. Tokia būtų tokių šalių ir valstybių pozicija, kaip ir marksistų Lietuvoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *